- paklaidūnas
- paklaidū̃nas, -ė smob. (2) 1. R kas klaidžioja, klajoja šen ir ten: Paklaidū̃nas nežiūria, ar prie gaspadoriaus būt, klajoja Škn. Mergytė mano, paklaidūnė mano, kuom aš tave suraminsiu?! JD1031. Širduže mano, paklaidūne mano, kuo aš tave nuramdysiu?! KlvD26. Kur aš leisiu bėrą žirgą, mano paklaidūną? KlpD120. Šuva paklaidūnas (priklydęs) Ldv. 2. DP247, N klaidatikis, atskalūnas: Idant paklaidūnai išsižadėtų savo klaidymų brš. 3. veidmainys, apsimetėlis: Paklaidū̃ne, išmesk pirm rąstą ižg akies tavos, ir tad pražiūrėsi, idant ižtrauktumbei skiedą ižg akies brolio tavo DP283. Vadina juos gundytojais, ... paklaidū̃nais ir uždengtais žmonėmis DP366.
Dictionary of the Lithuanian Language.